Iš tiesų, šiam šiam post'ui ganėtinai sunkiai ruošiausi. Galiu garantuoti, kad jis po truputį pildydavosi jau porą mėnesių. 2017 metai buvo patys keisčiausi, įdomiausi, pilni gerų ir blogų emocijų, bet labiausiai kitokie.
Nemanau, kad esu kadanors per metus šiame savo trumpame kažką gyvenime pakeitus labiau nei per šiuos. Trumpai apie šiuos metus:
☆ Baigiau mokyklą;
☆ Susiradau darbą;
☆ Gyvenamą vietą pakeičiau kardinaliai;
☆ Paleidau labai senas nuoskaudas;
☆ Susidūriau su savo baimėmis;
☆ Gilinausi į santykį su kitais;
☆ Gilinausi į santykį su savimi;
☆ Išsikėliau sau labiausiai neįmanomą tikslą ir pradėjau jo sekti.
Čia tokia mini santrauka. Kodėl tai pasakoju? Nežinau. O gal tiesiog supratau, kad turiu labai save keisti ir prisiminti, dėl to atsirado noras rašyti blog'ą.
Antrą šių metų dieną pasirinkau ne šiaip sau. Kaip sekasi laikyti duotų pažadų sau? Kokiam jau tolimam smegenų stalčiuje jie guli? Pasiruošk, papasakosiu kodėl sau duoto žodžio yra žiauriai fainai laikytis.
Senai senai, buvo dar vaikas. Čia daug kas įvyko, daug kas įskaudino ir daug kas pasikeitė. Nenoriu pradėti gilintis į patyčias, depresijas ir t.t., nes įrašas ne apie tai. Buvau įmesta į poziciją į kurią patekti man dar buvo per anksti. Savo sunkumus natūraliai užvalgydavau, nes nežinojau ką daryti. Prabėgo keli meteliai, patekau dar į kitą linksmą gyvenimo epizodą. Kas būdavo šalia? Maistas. Atrodė, kad tai vienintelis dalykas, kurį galiu sukontroliuoti, pati nuspręsti dėl kažko. Kas įvyko tada? Vieną dieną jau tiesiog nebegalėjau į save žiūrėti. Pykau ant savęs dėl visko - psichologinių problemų ir išvaizdos. Pasijaučiau tuščia, supykusia, sudaužyta. Pradėti pokyčius nėra lengva. Nebuvo taip, kad atsikėliau ryte su mintimi "nu viskas, nuo šiandien jau tikrai bus kitaip" ir taip įvyko. Ne. Visą tai reikalavo labai daug ryžto bei suvokimo jog taip lengva nebus.
Nebuvo. Bet šį kartą savęs tiek nespaudžiu. Nes dabar tai jau yra dėl manęs pačios, o ne dėl kažko. Pradėjau absoliučiai nuo mažų žingsnių. Po tų mažų žingsnių, atsirado kiti, didesni. Kol galiausiai priartėjau prie vieno iš baisiausių - maisto. Turėjau nurašyti visus senus įpročius, pradėti nuo nulio. Daug kartų norėjau pasiduoti, bet į priekį visada vėsdavo mamos žodžiai "naujam įpročiui reikia 3 savaičių". Nu, ne gi nesubėsiu tiek ištverti? Sugebėsiu.
Ir sugebėjau, jau gana nemažą laiką. Sėkmingai judu prie savo tikslo. Kokio link, dar neatskleisiu iki galo, tik paliksiu paskutinius keletą sakinių.
Kiek kartų bandėte pasikeisti dėl kažko kito? Pakeisti savo išvaizdą, charakterį, silpnąsias vietas ir svorį? Ar pajautėte laimę dėl to? Po kiek laiko galiausiai vis tiek pasiduodavote? Nepykit, kad nepasisekė tik todėl, kad taip darėte ne tam žmogui, kuriam to ištiesų reikėjo. Vienintelis asmuo šioje žemėje, kuriam turite norėti padaryti gerą įspūdį, yra tik vienas - Jūs. Kol neišmoksite kažko daryt dėl savęs, o ne dėl kitų, tol negalėsite didžiuotis savimi. Priimti kitą yra lengviau negu save, o jeigu jums taip pavyks, pamatysit pasaulį kitomis spalvomis. Negalvojau, kad galėsiu pamatyti šias spalvas.
No comments:
Post a Comment