Gabrielis Žvirblis - jaunas, energingas ir savaip mąstantis menininkas. Jau keleri metai iš eilės savo darbais dalinasi su visuomenę, o visuomenė tikrai jį myli. Gero vaibo aplinkoje nesutiksite jaunuolio, kuris nebus girdėjęs šio meninko pavardės. Susipažinkite su juo iš arčiau.
Ne paslaptis, kad Tavo darbai žavi didelę dalį Lietuvos ( manau, kad ne tik ) jaunimo. O koks yra žmogus, kuris nešioja tavo sukurtus drabužius ar aksesuarus, žiūrint Tavo pačio akimis?
Visų pirma, ačiū malonu tai girdėti! Aš manau, kad kam patinka mano skonis turėtų būti panašus į mane kažkuo - kas mėgsta spalvas, gražias formas ir skirtingų dalykų mišinius + paprastumą + TURI HUMORO JAUSMĄ.
Koks pats buvai mokykloje? Labiau mėgai įdomias, nestandartiškas idėjas ir praleisdavai "nuobodžias" pamokas ar klusniai ėjai koją kojon su sistema?
Nebuvau superbadass, kad sėdėčiau kūrylkoj visą 12-tą klasę, bet ir sistemos nemėgau, man ji visada asosijuojasi su rutina, o čia mano kriptonitas. Mėgau tam tikras pamokas, bet jau paskutinėse klasėse supratau, kad man kažką reikia daryti su menu, tik nežinojau su kuriuo, ką ir kodėl. Todėl sėdėjau paišydamas sąsiuviniuose savo doodlus pusiau klausydamas visko, kad jei būčiau paklaustas mokytojos kažko, žinočiau apie ką eina kalba.
Ar jautiesi kažkiek pakeitęs jaunimo požiūrį ar skonį? Nes manau, kad kiekvienas dizaineris/kūrėjas bando įkvėpti savo mintimis bei palikti nors menkiausią žymę auditorijai.
Ne paslaptis, kad Tavo darbai žavi didelę dalį Lietuvos ( manau, kad ne tik ) jaunimo. O koks yra žmogus, kuris nešioja tavo sukurtus drabužius ar aksesuarus, žiūrint Tavo pačio akimis?
Visų pirma, ačiū malonu tai girdėti! Aš manau, kad kam patinka mano skonis turėtų būti panašus į mane kažkuo - kas mėgsta spalvas, gražias formas ir skirtingų dalykų mišinius + paprastumą + TURI HUMORO JAUSMĄ.
Koks pats buvai mokykloje? Labiau mėgai įdomias, nestandartiškas idėjas ir praleisdavai "nuobodžias" pamokas ar klusniai ėjai koją kojon su sistema?
Nebuvau superbadass, kad sėdėčiau kūrylkoj visą 12-tą klasę, bet ir sistemos nemėgau, man ji visada asosijuojasi su rutina, o čia mano kriptonitas. Mėgau tam tikras pamokas, bet jau paskutinėse klasėse supratau, kad man kažką reikia daryti su menu, tik nežinojau su kuriuo, ką ir kodėl. Todėl sėdėjau paišydamas sąsiuviniuose savo doodlus pusiau klausydamas visko, kad jei būčiau paklaustas mokytojos kažko, žinočiau apie ką eina kalba.
Ar jautiesi kažkiek pakeitęs jaunimo požiūrį ar skonį? Nes manau, kad kiekvienas dizaineris/kūrėjas bando įkvėpti savo mintimis bei palikti nors menkiausią žymę auditorijai.
Ehhhhhh.. nežinau, nemąstau taip giliai. Tuo metu tai atrodė taip kaip reikėjo daryti ir viskas tiesiog dėliojosi savaime. Dariau ką maniau moku geriausiai ir buvau susikaupęs. Skonio gal ne, nes jis pusiau global, tiesiog pateikėm jau esamoje rinkoje, bet požiūrį į tai, kad "U CAN DO IT TOO and right here in Lithuania", manau taip, nes naujų brand'ų dabar atrodo atsiranda kasdien ir tai super kool.
p.s
mes sukonstravome pirmąjį lietuvišką snapback'ą ant kurio modelio dabar puošiasi dauguma populiarių brand'ų logotipų ;) ur welcome guys.
Papasakok Språketmanen džemperio atsiradimo istorija.
Ooooo, SPRÅKETMANEN :) Jis yra vienas iš mano naujos serijos darbų, kurie bus pristatyti truputį vėliau 2015 metais. Pats Språketmanen buvo labiausiai tinkamas kanditas pirmąjam releas'ui, "Old Bacon" ir "Shlipper" irgi pretendavo, bet pasirinkau "Språketmanen", nes jis tiesiog Språketmanen, tai reiškia "Kalbažmogis" arba a.k.a blablablablahžmogis. Jei bandysit taisyti ir sakyti, kad čia gal neteisingai verčiasi,tai dont! Nes tokio žodžio esu tikras, kad nėra... Anyway, sugalvojau padaryti su juo limited seriją džemperių, kurie visi turi savo special ranka rašyta dėžę, taip pat kiekvienas džemperis turi 4 special ženkliukus su piešiniais ir 15 dėžių turi special plakatą su SPRÅKETMANEN himself & parašu.
Kaip pats pradėjai kurti, iš kur atsiranda įkvėpimas ir noras pasidalinti savo kūryba su kitais? Ar viskas vyko sklandžiai, o gal buvo kliūčių?
Man atrodo įkvėpimas tiesiog atsiranda jei tau tai skirta daryti. Nepradėsi nieko daryti per prievartą, nes nieko iš to nebus - nei džiaugsmo, nei sėkmės. O šitie du dalykai turi būti surišti, kad mylėtum savo darbą/amatą. Aš kuriu, nes noriu kurti ir turiu poreiki kurti, nedarau to dėl kitų. Ir šiaip, daugiau negu 70% mano darbų niekas nemato, nes social media man dar toks iki dabar keistas "geimas" išlikęs, reikia prisiversti atsiminti fotkinti - uplaodinti, tai aš dar laikau save pusiau caveman dėl šito.
Kliūčiu būna visur, o ypač kūryboje. Daug būni su savimi, nėra grafiko, lengva pasiklysti daug kur meninko kelyje ir tai super lengva, nes jis neturi tvirtų apibrėžimų kaip koks ofisinis darbas. Arba nemažai kas palūžta arba per daug "sumeniskėja" (super artsy fartsy). Todėl svarbu turėti viziją/idėją ir dirbti daug, ssvarbiausia dirbti PROTINGAI, visada prisimenant, kad visada būna ir blogų dienų (jos tik mini priminimas, kad gyvename ). Tokiomis dienomis kada nenori kurti ar jauti, kad pareina depresija - eini pamiegoti arba daryti kažko visiškai kito ir kitą dieną vėl pradedi viską iš naujo:).
photos by Greta Gedminaitė
No comments:
Post a Comment